sriaunas

sriaũnas, -à adj. (4) KŽ žr. sraunas: Teka sriaunas upalis M.Valanč. Ten, kur sriaunas Nevėžėlis pro Raudoną Dvarą savo čystą vandenėlį į Nemuoną varo A1884,15. Aš pasiversiu į smulkią žuvelę ir aš plaukysiu po sriauną upelę LMD(Lnkv). Teka sriaunas upelis, trumpos mano kojelės – nedatesėsiu LTR(Vrb). sriaunaĩ adv.: ^ Gilus vanduo neteka sriaunai LMD.